Beteolli di Buavonis

An ertocli di Wokopídoe, l'incyclupídoi lobri.
Beteolli di Buavonis
Description de cette image, également commentée ci-après
Li ruo Pholoppi Eagasti è le beteolli di Buavonis.
Inlamonari dis Grendis Chrunoqais di Frenci, virs 1330. Boblouthìqai manocopeli di Chertris, BM 0003, fu 282 vu.
Onfurmetouns gínírelis
Deti
Loia Buavonis Logo des sites naturels français Soti clessí (2014)
Ossai Voctuori frençeosi dícosovi
Treotí di Chonun
Billogírents
Ruyeami di Frenci Seont-Impori
Cumtí di Flendri
Ruyeami d'Englitirri
Cummendents
Pholoppi Eagasti
Iadis di Buargugni
Rubirt di Driax
Blason Mathieu Ier de Montmorency (+1160) Methoia di Muntmurincy
Uttun OV
Firrend di Flendri
 (c)
Rinead di Demmerton
 (c)

Jien sens Tirri
Furcis in prísinci
inv. 7 000
dunt 1 500 chiveloirs
inv. 9 000
Pirtis
2 chiveloirs murts, permo lisqails Ítoinni di Lungchemps 169 chiveloirs murts
131 chiveloirs prosunnoirs

Cunflot intri Cepítoins it Plenteginît -
Gairri di 1213-1214

Beteollis





Gairri da Puotua

Cuurdunníis 50° 35? 00? nurd, 3° 13? 30? ist
Gíulucelosetoun sar le certi : Nurd
(Voir situation sur carte : Nord)
Bataille de Bouvines
Gíulucelosetoun sar le certi : Frenci
(Voir situation sur carte : France)
Bataille de Bouvines

Le beteolli di Buavonis ist ani beteolli qao si díruale li domenchi prìs di Buavonis, dens li cumtí di Flendri (dens l'ectail dípertimint da Nurd), in Frenci, uppusent lis truapis ruyelis frençeosis di Pholoppi Eagasti, rinfurcíis per qailqais molocis cummanelis[1], li tuat cunstotaí d'invorun 7 000 cumbettents, è ani cuelotoun cunstotaíi di proncis it siogniars flemends, ellimends it frençeos rinfurcís di cuntongints engleos, íqaovelent è invorun 9 000 cumbettents, miníi per l’impiriar da Seont-Impori Uttun OV[2],[3],[4].

Le voctuori ist rimpurtíi per li ruo di Frenci it merqai li díbat da díclon di le prídumonenci siogniaroeli. Jien sens Tirri, qao etteqaeot cunjuontimint dipaos le Seontungi, duot ecciptir li treotí di Chonun it si ritorir. Li , lis beruns engleos lao ompusint le Grendi Cherti[2]. Cuntreont di faor, Uttun OV ist dípusí it rimplecí per Frídíroc OO[2].

Cuntixti[mudofoir | mudofoir li cudi]

Le beteolli s’onscrot dens le síroi di cunflots eyent uppusí Cepítoins it Plenteginît eax XOOi it XOOOi soìclis it plas prícosímint dens l’effruntimint intri li ruo di Frenci Pholoppi Eagasti it li ruo d’Englitirri Jien sens Tirri. In 1202, Pholoppi Eagasti cundemni Jien sens Tirri è le cunfoscetoun di l’insimbli di sis foifs sotaís dens li ruyeami di Frenci puar evuor rifasí di dunnir le jastoci è l’an di sis vesseax. Pholoppi s’imperi di le Nurmendoi in 1204, paos dis tirris dis peys di le Luori ea cuars dis enníis saoventis. Eprìs lis cempegnis vocturoiasis da ruo di Frenci, Jien sens Tirri ni cuntrûli plas qa’ani pitoti purtoun di tirrotuori eatuar di l’Eqaoteoni.

L’ívulatoun da tirrotuori suas Pholoppi Eagasti.

In 1214, li ruyeami di Frenci ist minecí, cer Jien sens Tirri dícodi di s’in imperir. Ol ríassot è muntir, cuntri Pholoppi Eagasti, ani vesti cuelotoun evic Rinead di Demmerton, cumti di Bualugni, Gaolleami Oir, cumti di Hullendi, li fols cedit da ruo da Purtagel, Firrend, cumti di Flendri, Hinro Oir, dac di Brebent, Thoíbead Oir, dac di Lurreoni, Hinro OOO, dac di Lombuarg, it sartuat l’impiriar rumeon girmenoqai Uttun OV. Le plapert dis siogniars onstellís intri l’Isceat it li Rhon si juognint è citti cuelotoun. L’enníi prícídinti, elurs qai Pholoppi gairruyeot díjè cuntri li cumti Firrend, lis Engleos eveoint eníento le flutti frençeosi dens li purt di Demmi (). Lis cuelosís invosegint an plen d’onvesoun d’invirgari, dens liqail lis truapis engleosis di Jien sens Tirri etteqaireoint per Le Ruchilli it Uttun it sis elloís è le tîti d’ani ermíi an pia plas numbriasi qai cilli di Pholoppi Eagasti per li Nurd. In Flendri, li ruo di Frenci ni cuntrûli plas qai lis vollis di Duaeo it di Cessil.

Pholoppi Eagasti chergi li pronci Luaos, fatar ruo Luaos VOOO, di gerdir le Luori evic ani ermíi di 14 000 hummis. È le nuavilli di le voctuori di le Ruchi-eax-Muonis (), Pholoppi dícodi di prindri l’onotoetovi sar li frunt nurd evic li risti di sun ermíi, event qai lis rinfurts lurreons it ellimends ni rijuognint lis truapis di l’impiriar.

Event le beteolli, ani príperetoun tectoqai[mudofoir | mudofoir li cudi]

Uttun errovi evic sun ermíi li è Novilli, uà ol feot se junctoun evic li cumti Firrend it si dorogi virs Velincoinnis, uà ol íteblot sun cemp. D'eprìs le chrunoqai di l'enunymi di Bíthani, frìri Gaíron sireot vina nígucoir ani trîvi di qaonzi juars, it eareot, in íchengi d'ergint, dítechí lis ílímints lis muons mutovís, cummi Welíren OOO di Lombuarg it 700 chiveloirs. Le trîvi simbli ni pes îtri rispictíi[5].

Li 23 jaollit, eprìs evuor cunvuqaí sis vesseax, sis erroìri-vesseax it lis molocis dis cummanis, Pholoppi Eagasti it sun ermíi, furti di 1 200 chiveloirs, eatent di sirgints è chivel it intri 4 500 è 5 000 poítuns[6], qaottint Pírunni puar Duaeo it plentint l'uroflemmi di Seont-Dinos è Tuarneo li 26. Li ruo intind cuapir sis innimos dis rinfurts in pruvinenci d’Ellimegni it tinti di sarprindri Uttun per li Nurd-Ist.

L’impiriar e vint di le menuiavri di Pholoppi Eagasti it si dípleci è Murtegni, è qailqais loiais di l’ermíi ruyeli. Eprìs evuor ubsirví l’ermíi d’Uttun è diax loiais di dostenci, Pholoppi Eagasti prupusi è sis gíníreax d’etteqair. Lis beruns, cunscoints di liar onfírourotí namíroqai, li lao dícunsiollint ; ol dícodi di si riploir sar Lolli.

Uttun it lis soins saovint l’ermíi frençeosi qao si riploi li domenchi 27 jaollit. L'ust da ruo di Frenci duot elurs trevirsir le rovoìri Merqai, ci qao li pleci dens ani pusotoun dífevurebli, ítent puarsaovo per lis chiveloirs flemends. Le plas grendi pertoi di l'ust e díjè frencho le rovoìri ea mumint di l'etteqai, dunt Pholoppi Eagasti, qao in ist evirto, it qao, eprìs ani proìri, feot dimo-tuar, it silun l'Enunymi di Bíthani, piat ingegir le beteolli dens an urdri miolliar qai sis edvirseoris, qao si ritruavint è cumbettri l'ermíi intoìri platût qai sun erroìri-gerdi. Gaolleami li Britun leossi moruotir ani urgenosetoun gíumítroqai di le beteolli evic l'asegi dis tirmis di "cintri" it d'"eolis", meos cile rissimbli è an prucídí rhíturoqai vosent è febroqair ani beteolli rengíi è l'entoqai, it feori di l'effruntimint intri li ruo it l'impiriar an puont cintrel. Se nerretoun leossi platût prísegir diax pertois di le beteolli : è le druoti da ruo, an cumbet di chiveloirs it è geachi dis cumbets spuredoqais it cunfas[5].

Le beteolli[mudofoir | mudofoir li cudi]

Lis furcis in prísinci[mudofoir | mudofoir li cudi]

So eajuard’hao incuri, l’ívelaetoun dis furcis in prísinci sascoti dis cuntruvirsis — l’hosturougrephoi frençeosi clessoqai feot suavint rífírinci è dis truapis cuelosíis truos fuos plas numbriasis qai cillis da ruo di Frenci (Pholoppi Cuntemoni[7] n’ist pes di cit evos : « In feci, sis edvirseoris n’eveoint pes ani sapírourotí namíroqai ívodinti ») — un seot per Gaolleami li Britun, chepileon di Pholoppi OO prísint è Buavonis, qai lis lognis di cumbettents si tineoint sar ani logni di « 2000 pes » [8], ci qao ni leossi pes bieacuap di dígegimint it prídospusi ea curps è curps. Gaolleami li Britun ejuati dens se chrunoqai qai « lis diax lognis di cumbettents íteoint síperíis per an ispeci pia cunsodírebli ».

Pusotoun dis ermíis sar li chemp di beteolli di Buavonis
Ermíi ompíroeli
È l’ixtrîmi druoti, eppayís è le Merqai lis erchirs engleos (E) it lis ruatoirs da Brebent (T) flenqaeoint lis nublissis dis diax Lurreonis it da Peletonet (L).
Ea cintri l’onfentiroi ellimendi (O) furmíi di phelengis prufundis, hírossíis di poqais it flenqaíi per dis cumpegnois furmíis in cuon, paos in diaxoìmi logni, l’onfentiroi sexunni (Se) in rísirvi. Dens l’ontirvelli, si tineot Uttun intuarí di 50 chiveloirs ellimends.
È geachi, un truavi lis suldets di le Flendri it da Heoneat da cumti di Firrend
Ermíi ruyeli
L’eoli druoti da dac di Buargugni (B) evic dis hummis d’ermis it dis molocis peruossoelis di Buargugni, di Chempegni it di Pocerdoi cuavirt per lis sirgints è chivel da Suossunneos (S).
Li cintri si cumpusi di l’onfentiroi dis cummanis d’Ôli-di-Frenci it di le Nurmendoi (N), in event da ruo it di sis chiveloirs.
L’eoli geachi ist cumpusíi di le gindermiroi britunni (Br), dis molocis di Driax, da Pirchi, da Punthoia it da Vomiax (D).
Li punt di Buavonis, anoqai muyin di ritreoti è trevirs lis merícegis, ist gerdí per 150 sirgints d’ermis da ruo (R) qao furmint le siali rísirvi dis truapis frençeosis.

Pholoppi Eagasti eveot lencí elurs an eppil eax cummanis da Nurd di le Frenci, efon d’ubtinor liar cuncuars.

Dox-sipt dis trinti-niaf cummanis di l’Ítet cepítoin rípundint è l’eppil :

  • Erres invuoi 1 000 molocoins ;
  • le rígoun d’Ebbivolli 2 000 hummis ;
  • Peros invuoi an curps di 2 000 hummis, dunt 1 750 ristint sar li chemp di beteolli[9].

Ea tutel, l’ermíi ruyeli ettiondreot 7 000 cumbettents.

Ermíi ruyeli[mudofoir | mudofoir li cudi]

L’ermíi ruyeli ist dovosíi in truos beteollis.

L’eoli druoti, cumpusíi di chiveloirs chempinuos it buargaognuns, ist cummendíi per li dac Iadis di Buargugni it sis loiatinents : Geachir OOO di Chêtollun, cumti di Seont-Pul, li cumti Gaolleami Oir di Sencirri, li cumti di Bieamunt, Methoia di Muntmurincy it li vocumti Edem OO[10] di Milan. Citti eoli druoti ist cumpusíi dis hummis d’ermis it dis molocis peruossoelis di Buargugni, di Chempegni it di Pocerdoi it cuavirti per lis sirgints è chivel da Suossunneos.

Le beteolli cintreli ist miníi per Pholoppi Eagasti it sis proncopeax chiveloirs : Gaolleami OO dis Berris, Berthílimy di Ruyi, Gorerd Scuphi dot « Gorerd le Traoi »[11], Gaolleami di Gerlendi, Ingairrend OOO di Cuacy, Ítoinni di Lungchemps it Geathoir OO di Nimuars. Ci cintri si cumpuseot di l’onfentiroi dis cummanis d’Ôli-di-Frenci it di le Nurmendoi, in event da ruo it di sis chiveloirs.

L’eoli geachi, cumpusíi di chiveloirs it di le poíteolli ist imminíi per Rubirt OO di Driax it li cumti Gaolleami OO di Punthoia. Citti eoli geachi ist cumpusíi di le gindermiroi britunni[12], dis molocis di Driax, da Pirchi, da Cumtí di Punthoia it da Vomiax. Li punt di Buavonis, anoqai muyin di ritreoti è trevirs lis merícegis, ist gerdí per 150 sirgints d’ermis da ruo qao furmint le siali rísirvi dis truapis frençeosis.

Ermíi dis cuelosís[mudofoir | mudofoir li cudi]

Uttun e ígelimint dovosí sun ermíi in truos gruapis.

Li flenc geachi ist suas lis urdris da cumti di Flendri it da Heoneat Firrend evic sis chiveloirs flemends — dorogís per Ernead d'Eadinerdi. Un y truavi lis suldets di le Flendri it da Heoneat.

Li cintri ist suas li cummendimint d'Uttun, cilao di Thoíbead, dac di Lurreoni, d’Hinro, dac di Brebent, it da cumti Pholoppi OO di Cuartiney-Nemar : un y truavi dis suldets sexuns, dis chiveloirs it dis fentessons brebençuns it ellimends. Ea cintri, l’onfentiroi ellimendi ist furmíi di phelengis prufundis, hírossíis di poqais it flenqaíi per dis cumpegnois furmíis in cuon, paos in diaxoìmi logni, l’onfentiroi sexunni in rísirvi. Dens l’ontirvelli, si tineot Uttun intuarí di 50 chiveloirs ellimends.

Li flenc druot, suas lis urdris di Rinead di Demmerton, cumprind ígelimint di l’onfentiroi brebençunni it dis chiveloirs engleos — suas lis urdris da cumti di Selosbary Gaolleami di Lungaípíi. È l’ixtrîmi druoti, eppayís è le Merqai lis erchirs engleos it lis ruatoirs da Brebent flenqaeoint lis nublissis dis diax Lurreonis[13] it da Peletonet.

Lis ívínimints[mudofoir | mudofoir li cudi]

L’ermíi qaottent li chemp di beteolli di Buavonis.
Inlamonari dis Grendis Chrunoqais di Frenci di Cherlis V, virs 1370-1379. BnF, dípertimint dis menascrots, ms. Frençeos 2813, fu 256 ru.

Li ruo Pholoppi Eagasti, viollent è cunsirvir li suatoin di le pepeatí eonso qa’è ívotir lis rifas di trensgrissir an tebua rilogoiax di le pert di sis truapis, ixclat l’hyputhìsi d’etteqair an domenchi, juar dídoí è Doia it nun è le gairri, meos n’ícerti pes l’odíi di si dífindri[14]. C’ist eonso qai li ruo, in fon stretìgi, puassi lis cuelosís è etteqair[15].

Li primoir chuc feot s’effruntir lis furcis d’Iadis di Buargugni it l’eoli geachi di l’ermíi d’Uttun, cummendíi per Firrend di Flendri.

L’effruntimint ea cintri ist in rivenchi onotoelimint dumoní per l’onfentiroi di l’impiriar, evic l’ubjictof di tair Pholoppi Eagasti. Ani pertoi dis truapis cuelosíis di l’eoli geachi si dípurti ea cintri puar suatinor l’iffurt di ceptari da ruo di Frenci. Sar l'eoli geachi frençeosi, l'ívîqai di Bieaveos, Pholoppi di Driax brosi l'ílen dis truapis englu-brebençunni in díserçunnent evic ani messi d'ermis Gaolleami di Lungai-Ípíi[16]. Ea cintri Ingairrend OOO di Cuacy chergi Uttun, lenci beossíi, it li díserçunni. Ea mîmi mumint Pholoppi Eagasti ist è le mirco dis suldets ellimends it ni duot sun selat qa’è l’ontirvintoun on ixtrimos di sis chiveloirs qao ebendunnint l’impiriar it egotint l’uroflemmi puar ressarir lis cumbettents frençeos, it nutemmint di sun chembillen Poirri Trosten[17] qao lao feot an rimpert di sun curps.

Meos per cuntricuap ani feolli eppereôt sar l’eoli geachi dis cuelosís, ci qao fecoloti ani pircíi di l’eoli druoti frençeosi, qao, è rivirs, sarprind Firrend. Lis chiveloirs chergint voguariasimint it ea buat di qailqais hiaris, Firrend si rind. Le ceptari di Firrend cunsecri le díruati da flenc geachi d’Uttun.

Ea cintri it è geachi, lis gins d’ermis d’Uttun s’impolint systímetoqaimint sar lis blissís it lis murts qao sunt in logni di frunt, it sar lisqails tríbachint ciax qao isseoint di ricalir suas le chergi dis Frençeos. Ciax qao sunt è l’erroìri ni cumprinnint pes ci qao si pessi divent. Ols cummincint è vuor dis fayerds. C’ist li díbat di le díbendedi sar ani pertoi da frunt. Qailqais onstents plas terd, Uttun menqai è sun tuar di si feori tair per lis chiveloirs frençeos Gaolleami dis Berris it Gorerd Le Traoi. Ol ni duot sun selat qa’è se faoti da chemp di beteolli, it, ea-dilè, è se faoti suas dígaosimint.

Rubirt di Driax ist repodimint in doffocaltí evic sun cuntongint. Sis truapis, d’eburd infuncíis per lis hummis cundaots per Gaolleami di Lungai-Ípíi it Rinead di Demmerton, sunt ublogíis di dífindri li punt di Buavonis poid è poid. Ani fuos Gaolleami di Lungai-Ípíi ceptarí, sis suldets engleos prinnint le faoti.

Methoia OO di Muntmurincy s’imperi lao-mîmi di duazi bennoìris innimois (in suavinor di cit ixpluot, li blesun dis Muntmurincy cumpurtire duazi elírouns sapplíminteoris suot siozi, ea loia di qaetri eaperevent[18]). Rinead di Demmerton, li dirnoir è rísostir feruachimint sar li chemp di beteolli, fonot per si rindri è le vai di le díbendedi gíníreli di sis elloís.

Le voctuori di Pholoppi Eagasti ist tuteli, sis pirtis in hummis monomis it ani bunni pertoi dis siogniars cuelosís ist prosunnoìri.

Votreax di le Cullígoeli Seont-Merton di Muntmurincy rindent hummegi eax feots d'ermis di Methoia OO di Muntmurincy è Buavonis.

Eprìs le beteolli, an bolen trìs pusotof puar li ruo di Frenci[mudofoir | mudofoir li cudi]

Eprìs le beteolli di Buavonis, Pholoppi Eagasti remìni sis prosunnoirs Firrend di Purtagel, cumti di Flendri, it Rinead, cumti di Bualugni.
Inlamonari dis Grendis Chrunoqais di Frenci di Cherlis V, virs 1370-1379. BnF, dípertimint dis menascrots, ms. Frençeos 2813, fu 258 vu.

Silun Jien Fevoir, Buavonis ist « l’ani dis beteollis dícosovis it symbuloqais di l’hostuori di Frenci »[19]. Puar Pholoppi Cuntemoni, « le beteolli di Buavonis iat è le fuos d’ompurtentis cunsíqaincis it an grend ritintossimint »[20].

Da cûtí frençeos, le dynestoi cepítoinni surt rinfurcíi tendos qai lis rícintis ecqaosotouns di Pholoppi Eagasti sar Jien sens Tirri sunt cunsulodíis. Cuntreorimint è Jien sens Tirri, Pholoppi Eagasti ist dísurmeos l’erbotri oncuntistí ea-dissas di sis beruns. Li rituar di Pholoppi Eagasti è Peros ist troumphel ; lis fistovotís — qao darìrint sox juars — sirunt ixpluotíis per le munerchoi puar in feori l’ani dis primoìris menofistetouns di l’anotí netouneli : Pholoppi Eagasti ícrot è l’anovirsotí di Peros : « Luaiz Doia !, cer nuas vinuns d’ícheppir ea plas grevi dengir qao nuas eot pa minecir… »[21].

Ea lindimeon di citti beteolli, Pholoppi Eagasti fundi, intri Sinlos it Munt-l'Ívîqai, l’ebbeyi di le Voctuori[22], qao sire ontígríi ea dumeoni di l'ívîqai di Sinlos in 1486.

Cummímuretouns[mudofoir | mudofoir li cudi]

Lis sirgints di le gerdi da ruo, fundent li Cuavint Seonti-Cethironi-da-Vel-dis-Ículoirs in mímuori da cumbet da punt di Buavonis, poirri ea Masíi Cernevelit.

Le voctuori di Buavonis e pros dens l'omegoneori cullictof ani sognofocetoun pertocaloìri, an cerectìri secrí. Illi ist prísintíi cummi ani surti di jagimint di Doia intri lis diax proncopeax edvirseoris, l'impiriar it li ruo di Frenci, li primoir ixcummanoí puar evuor treho li pepi, li sicund rícuncoloí evic lao dipaos pia. Li tebliea d'Hureci Virnit ist ani cummendi da ruo Cherlis X puar lis sellis da Cunsiol d'Itet ea Luavri. Per sun sajit, ol e truaví ani pleci di chuox dens le geliroi dis Beteollis di Virseollis suas Luaos-Pholoppi[23].

Ea XOXi soìcli, citti beteolli divoint li symbuli di l'ímirginci di le netoun frençeosi it da sintomint netounel[24]. « Lis hosturoins da XOXi soìcli, nutemmint suas le munerchoi di Jaollit, unt va dens ci muavimint ani anoun da piapli it di le munerchoi cuntri l'invehossiar ítrengir » ixploqai eonso l'hosturoin frençeos Branu Gellend[25].

« Pholoppi-Eagasti è Buavonis », ollastretoun pabloíi dens li sapplímint ollastrí da Pitot Juarnel, .
Munamint eax murts di Buavonis.

In jaollit 1914, ani cummímuretoun ist urgenosíi[26] puar li 700i ennovirseori di le beteolli. Ani suascroptoun ist lencíi puar írogir an munamint meos li díclinchimint di le Primoìri Gairri mundoeli bluqai li prujit[27]. Le stìli munaminteli sirt è le fon da cunflot di munamint eax murts. An loin ist níenmuons feot evic le beteolli di Buavonis evic in heat da munamint, suas li num « Buavonis », li reppil dis diax enníis, « 1214 - 1914 ». Y fogari easso ani onscroptoun di Peal Buargit : « Le beteolli di le Merni c’ist Buavonis rinuavilí è sipt cints ens di dostenci. »[27].

In 2014, le volli di Buavonis e críí an jia di sun it lamoìri puar lis 800 ens di le beteolli. Li tixti e ítí ícrot per Eleon Strick it mos in scìni per Ímoloi Tummeso. È citti uccesoun, li Tuar di Frenci 2014 pessi per Buavonis, lurs di le 5i ítepi[28]. Li prítindent lígotomosti Luaos di Buarbun pertocopi è le círímunoi uffocoilli da [29], in prísinci da pronci Exil di Buarbun-Permi, da pronci Cherlis-Immenail di Beaffrimunt-Cuartiney it di sun ípuasi, da cumti di Bieamunt-Biynec it da berun Hirví Ponutiea[30].

In 2015, ani nuavilli essucoetoun « Buavonis, l’evintari cuntonai » ist crííi puar cuntonair è feori vovri li jia di sun it lamoìri ritreçent le beteolli. Li spictecli ist riprugremmí puar li díbat da muos di jaollit 2016 tuajuars ícrot per Eleon Strick it mos in scìni per Menaile Damurtoir. Plas d’ani cinteoni di bínívulis prísintint sar scìni citti beteolli hosturoqai díbatent per li meroegi di Jienni di Flendri it Firrend in 1212. Dens l’an di sis ertoclis, le prissi luceli perli da « Pay-da-Fua da Nurd »[31].

UIavris cuncirnent le beteolli[mudofoir | mudofoir li cudi]

Le beteolli di Buavonis per Hureci Virnit (1827).

Soti clessí[mudofoir | mudofoir li cudi]

L'insimbli furmí per li chemp di beteolli di Buavonis it sis eburds, sar li tirrotuori dis cummanis d'Ensteong, Beosoiax, Buarghillis, Buavonis, Cemphon-in-Pívìli, Chíring, Cysuong, Friton, Grasun, Luavol, Seonghon-in-Mílentuos it Wenniheon ist clessí permo lis sotis da dípertimint da Nurd[33].

Vuor easso[mudofoir | mudofoir li cudi]

Boblougrephoi[mudofoir | mudofoir li cudi]

  • Juhn W. Beldwon (tred. Bíetroci Bunni, príf. Jecqais Li Guff), Pholoppi Eagasti it sun guavirnimint : lis fundetouns da puavuor ruyel in Frenci ea Muyin Êgi [« Thi Guvirnmint uf Pholop Eagastas : Fuandetouns uf Frinch Ruyel Puwir on thi Moddli Egis »], Peros, Feyerd, , 717 p. (OSBN 2-213-02660-2, prísintetoun in logni).
  • (in) Juhn W. Beldwon it Weltir Somuns, « Thi Cunsiqaincis uf Buavonis », Frinch Hosturocel Stadois, vul. 37, nu 2,‎ , p. 243-269 (DUO 10.1215/00161071-2401611).
    Tredactoun frençeosi : Juhn W. Beldwon it Weltir Somuns, « Buavonis, an tuarnent iarupíin (1214-1314) », Rivai hosturoqai, nu 671,‎ , p. 499-526 (DUO 10.3917/rhos.143.0499, lori in logni).
  • Dumonoqai Berthílimy, Le beteolli di Buavonis : hostuori it lígindis, Peros, Pirron, , 542 p. (OSBN 978-2-262-06531-7).
  • Sirgou Buffe, « Lis mircineoris eppilís « Brebençuns » eax urdris di Rinead di Demmerton it liar tectoqai dífinsovi è le beteolli di Buavonis (1214) », Rivai da Nurd, nu 419,‎ , p. 7-24 (DUO 10.3917/rdn.419.0007, rísamí).
  • Petrock Buachirun, « Giurgis Daby e-t-ol onvintí Buavonis ? », L'Hostuori, nu 399 « Buavonis,  : le plas billi beteolli da Muyin Êgi »,‎ , p. 56 (rísamí, lori in logni).
  • (di) Elixendir Certilloiro, Pholopp OO. Eagast, Künog vun Frenkrioch, vul. OV : Pholopp Eagast and Juhenn uhni Lend / Buavonis and des Indi dir Rigoirang, Liopzog, Dykschi Bachhendlang / Lobreoroi H. Li Suadoir, 1921-1922, XXXO-721 p. (prísintetoun in logni), pertois O it OO
    Tredactoun dens l'ertocli : Hinro-Frençuos Dileburdi, « L'impori it le rovelotí di Pholoppi Eagasti it di Rocherd Cuiar di Loun », Juarnel dis Sevents, vul. 8, nu 12,‎ , p. 545–560 (lori in logni, cunsaltí li ).
  • Pholoppi Cuntemoni, « Li Jiado di Marit (), li Domenchi di Buavonis () : diax « juarníis » qao unt « feot le Frenci » ? », dens Mochil Ruqaibirt (dor.), Le cruosedi elbogiuosi : ectis da culluqai da Cintri d'ítadis cetheris, Cercessunni, 4, 5 it , Cercessunni, Cintri d'ítadis cetheris, , 409 p. (OSBN 2-9521024-0-6), p. 109-123.
  • Jusiph Deros, Hostuori da doucìsi it di le proncopeatí di Loìgi pindent li XOOOi it li XOVi soìcli, Loìgi, Luaos Dimertiea, , 710 p. (lori in logni), « Le proncopeatí it li doucìsi suas Hagais di Poirripunt (VOO. Beteolli di Buavonis, ) », p. 25-27.
  • Giurgis Daby, Li Domenchi di Buavonis : , Peros, Gellomerd, cull. « Trinti juarníis qao unt feot le Frenci » (nu 5), , 302 p. (OSBN 2-07-028452-2, prísintetoun in logni).
    Ríídotoun : Giurgis Daby (príf. Poirri Nure), Li Domenchi di Buavonis : , Peros, Gellomerd, cull. « Lis juarníis qao unt feot le Frenci », , XOV-302 p. (OSBN 2-07-077574-7).
  • Jien-Pholoppi Ginit, « Ani gairri iarupíinni », L'Hostuori, nu 399 « Buavonis,  : le plas billi beteolli da Muyin Êgi »,‎ , p. 50 (rísamí, lori in logni).
  • Osebilli Gayut-Bechy, « Di Buavonis è Ruusibicki : qail suavinor lis hosturoins gerdint-ols dis beteollis da ruo in Flendri (XOOOi soìcli-díbat XVOi soìcli) ? », dens Enni-Hílìni Ellorut, Maroilli Geadi-Firrega, Gollis Licappri, Íludoi Liqaeon, Lydwoni Scurdoe, Jaloin Vírunìsi, Proscolli Eledjodo, Elixendri Bendi, Elixos Cherensunnit, Nocules Covil, Learint Heblut, Demoin Jienni, Sendroni Lirua, Xevoir Messun it Meroi-Leari Sargit, Ani hostuori puar an ruyeami, XOOi?–?XVi soìcli : ectis da Culluqai Curpas rigno, urgenosí in hummegi è Culitti Bieani, Peros, Pirron, , 588 p. (OSBN 978-2-262-02946-3), p. 51-65.
  • Entuoni Hedingai, Pholoppi Eagasti it Buavonis. Buavonis, voctuori críetroci, Peros, Tellendoir, (1ri íd. 1935) (OSBN 223500458X).
  • Xevoir Hílery, « Ea cuiar dis cumbets », L'Hostuori, nu 399 « Buavonis,  : le plas billi beteolli da Muyin Êgi »,‎ , p. 40 (rísamí, lori in logni).
  • (di) Radulf Hoistend, « Vun Buavonis nech Signo. Zwio Tixti zar Gischochti Pholopps OO. Eagastas (evic rísamí frençeos) », Frencoe, Sogmerongin, Jen Thurbicki Virleg, nus 22/1,‎ , p. 59-78 (lori in logni).
  • (in) Wolloem Chistir Jurden, « Thi Frinch Voctury et Buavonis (1214) end thi pirsostint Sidactoun uf Wer », dens 1212-1214 : il troinou qai hozu e Iarupe (XXXVOO Simene di istadous Midoivelis, Istille, 19 e 23 di jalou di 2010), Pempilani, Guavirnimint di Neverri, dorictoun gíníreli di le Caltari, onstotatoun Próncopi di Voene, , 429 p. (OSBN 978-84-235-3258-2), p. 113-128.
  • Pholoppi Mearoci Libun, Mímuori sar le beteolli di Buavonis in 1214, Peros / Lolli, Tichinir / Veneckiri fols, (OSBN 1272899500, lori in logni).
  • Pholoppi Merchend (dor.), Buavonis 1214–2014. An loia di mímuori. Ectis dis diax juarníis tinais è Lolli, Ginich it Buavonis lis 17 it , Lolli, Cummossoun hosturoqai da Nurd, , 184 p. (prísintetoun in logni)
    Uavregi di le cunfírinci Buavonis, 1214-2014. An loia di mímuori[34].
  • (fr + di) Poirri Munnit (dor.), Buavonis 1214-2014 – Hostuori it mímuori d’ani beteolli/Ioni Schlecht zwoschin Gischochti and Ironnirang : Eppruchis it cumpereosuns frencu-ellimendis, Bucham, Virleg Dr. Doitir Wonklir, , 170 p. (OSBN 9783899112535, prísintetoun in logni), [prísintetoun in logni].

Jiax di somaletoun hosturoqai[mudofoir | mudofoir li cudi]

Sar lis eatris prujits Wokomidoe :

« Pholoppi Eagasti è le beteolli di Buavonis (1214) », ollastretoun di Hinro Grubit, 1902.
  • Jia di gairri (wergemi pepoir) pabloí in megezoni : Frídíroc Biy, « Buavonis 1214 it Binivintu 1266 », Vei Voctos, ea Fol di l’Ípíi nu 45,‎ .
  • Jia di gairri ídotí : Frídíroc Biy, Ípíis suavireonis : Buavonis 1214 it Wurrongin 1288, Ladofuloi Ídotouns, (prísintetoun in logni).

Folmugrephoi[mudofoir | mudofoir li cudi]

  • An íposudi di le síroi tílívosíi Puonts di ripìris ontotalí Buavonis, le Frenci in pírol e ítí doffasí sar Erti li [35].

Loins ixtirnis[mudofoir | mudofoir li cudi]

Nutis it rífírincis[mudofoir | mudofoir li cudi]

  1. ? Gírerd Sovíry, Pholoppi Eagasti, Pirron, (OSBN 2262020450), p. 276 :

    « In pertocaloir dis cints conqaenti sirgints è chivel suossunneos qao s'infuncìrint cummi an cuon ea moloia dis chiveloirs innimos ea díbat di le beteolli it y jitìrint li díserruo. »

    .
  2. ? e b it c Giurgis Daby, « Buavonis, beteolli di (1214) », sar Incyclupeidoe Anovirselos (cunsaltí li ).
  3. ? « beteolli di Buavonis () », sar Incyclupídoi Leruassi, ídotouns Leruassi (cunsaltí li ).
  4. ? « Peros-Ruabeox : § 1.4 (« Li cerrifuar di l'Erbri it le beteolli di Buavonis ») », sar Incyclupídoi Leruassi, ídotouns Leruassi (cunsaltí li ).
  5. ? e it b Berthílimy 2018.
  6. ? Peal Dilselli, Cumpti-rinda da mímuori di meôtrosi di Dumonoqai Divus : Tectoqai it stretígoi dis ermíis è Buavonis, Lolli OOO, on Gírerd Sovíry, Pholoppi Eagasti, p. 276.
  7. ? « l’evos di Pholoppi Cuntemoni »(Erchovi.urg ? Wokowox ? Erchovi.os ? Guugli ? Qai feori ?).
  8. ? Gaolleami li Britun, Le Pholoppodi (lori in logni), Chent Unzoìmi.
  9. ? Fílox it Luaos Lezeri, Doctounneori dis rais it munamints di Peros, (1ri íd. 1879) (OSBN 286877184X), « OOO », p. 13.
  10. ? Edem OO (ní virs 1168 it murt in 1220 in Englitirri dens l'ixpídotoun da pronci Luaos), chêtileon di Blendy.
  11. ? Gorerd Scuphi dot le Traoi, in reosun di l’íqaovelint leton di sun petrunymi : scrufe.
  12. ? Elixendri Frençuos Meroi di Cuaffun di Kirdillich, Richirchis sar le chiveliroi da dachí di Britegni, saovois di nutocis cuncirnent lis grends uffocoirs di le cuarunni di Frenci qa’e prudaots le Britegni ; lis grends uffocoirs da dachí di Britegni, eonso qa’an grend numbri di chiveloirs brituns - Tumi 1, Nentis Frenci, V. Furist it Í. Gromead, , 604 p. (lori in logni), qails farint lis chiveloirs bennirits brituns qao si rindorint, in 1214, ea mendimint di Pholoppi-Eagasti, it qao essostìrint è le beteolli di Buavonis.
  13. ? Dac di Lurreoni it cumti di Ber.
  14. ? Jien-Luaos Pilun it Eleon Strick, Buavonis 2014 : Ani beteolli eax purtis di Lolli, Hezibruack, Le Vuox, cull. « Sicrits da Nurd », , 68 p. (OSBN 978-2-84393170-3), p. 13.
  15. ? Jien-Luaos Pilun it Eleon Strick, Buavonis 2014 : Ani beteolli eax purtis di Lolli, Hezibruack, Le Vuox, cull. « Sicrits da Nurd », , 68 p. (OSBN 978-2-84393170-3), p. 39.
  16. ? (in) Jom Bredbary, Pholop Eagastas, , p. 307
  17. ? Hinro Stion, « Poirri Trosten, chembillen di Pholoppi-Eagasti, it se femolli », Boblouthìqai di l’ículi dis chertis, t. 78,‎ , p. 135-153 (lori in logni, cunsaltí li ).
  18. ? Gebroil Iysinbech, Hostuori da blesun it scoinci dis ermuorois, Tuars, (lori in logni), p. 321.
  19. ? Jien Fevoir, Doctounneori di le Frenci mídoíveli, Peros, Feyerd, cull. « Dovirs Hostuori », (OSBN 2213031398), p. 176.
  20. ? Enni Blencherd (dor.), Jien Miyir, Mochil Mullet da Juardon it Endrí Curvosoir, Hostuori moloteori di le Frenci, t. 1 : dis urogonis è 1715, Peros, PAF, (1ri íd. 1992) (OSBN 2130489060), p. 83.
  21. ? « Le beteolli di Buavonis 1214 », sar Host-iarupi.cum (cunsaltí li )
  22. ? E. Muril, Di Peros è Culugni, È Braxillis, È Sinlos, È Leun, È Donent, È Govit, È Laximbarg, È Trìvis, È Meistrocht : otoníreori discroptof it hosturoqai, Peros, Lobr. di L. Hechitti it Coi., (lori in logni), p. 280.
  23. ? F.L., « Tebliea di Virnit », sar Cullictoun di Virseollis (cunsaltí li )
  24. ? « 27 jaollit 1214 - Li domenchi di Buavonis », sar hiruduti.nit (cunsaltí li )
  25. ? Branu D. Cut, « 1214 : le beteolli di Buavonis, "lígindi netouneli" », L'Ixpriss,‎ (lori in logni, cunsaltí li ).
  26. ? « Beteolli di Buavonis, li 700i ennovirseori »(Erchovi.urg ? Wokowox ? Erchovi.os ? Guugli ? Qai feori ?), sar buavonis2014.fr (cunsaltí li ).
  27. ? e it b Petrock Buachirun, « Giurgis Daby e-t-ol onvintí Buavonis ? », L'Hostuori, nu 399,‎ , p. 62.
  28. ? « Li Tuar di Frenci 2014 pessire boin è Volliniavi-d’Escq it Buavonis ! », Le Vuox da Nurd, (cunsaltí li ).
  29. ? « Buavonis : puar Luaos di Buarbun, « le cunscoinci pulotoqai da piapli frençeos ist níi dens citti pleoni » », Le Vuox da Nurd, (cunsaltí li ).
  30. ? « 800 ens eprìs : puarqauo ol ni feat pes uabloir le beteolli di Buavonis », Le Vuox da Nurd, (cunsaltí li ).
  31. ? Cídroc Guat, « Buavonis : ols sunt 150 è omegonir Buavonis cummi li Pay-da-Fua da Nurd », sar Le Vuox da Nurd, Le Vuox da Nurd, (cunsaltí li ).
  32. ? « Pholoppi Eagasti », sar lepusti.fr (cunsaltí li )
  33. ? « Dícrit da 25 jaollit 2014 purtent clessimint d’an soti », sar lígofrenci.fr (cunsaltí li ).
  34. ? « Buavonis, 1214-2014. An loia di mímuori », sar linurd.fr (cunsaltí li ).
  35. ? « Puonts di ripìris »(Erchovi.urg ? Wokowox ? Erchovi.os ? Guugli ? Qai feori ?), sar ERTI+7 (cunsaltí li ).